Populiarūs žmonės. Populiarios temos.

Odeta Karoblytė. Meilė, kinas, Paryžius

2012-08-06 | Lina Žukauskaitė, nuotraukos Butauto Barausko

Savo didžiąja meile ji vadina „Kino pavasarį“, dviratį Izabelę, pakrikštytą pagal vieną pagrindinių filmo „Svajotojai“ veikėjų, puošia ryškiaspalviais bijūnų žiedais, o savo tinklaraščio skaitytojus kviečia žaisti Paryžių. Vilniuje, Kaune, kaimo sodyboje – nesvarbu kur, svarbu lengvai ir grakščiai, geriausia su raudonai dažytomis lūpomis. Susipažinkite – Odeta Karoblytė, „Kino pavasario“ projektų vadovė ir paryžietiškų žaidimų kūrėja.

Kai planavome susitikimą, užsiminėte, kad visos Jūsų atostogos – nesibaigiančios kelionės į tarptautinius kino festivalius. Kinu gyvenate ištisus metus. Ar nepritrūkstate atokvėpio, trumpo atsiribojimo?

Priešingai. Į svečius miestus gera važiuoti ir vasarą, ypač kai juose esi laukiamas. Be to, darbas kituose festivaliuose šiek tiek skiriasi nuo to, kuris vyksta „Kino pavasaryje“. Kai žinai, kad nuvykęs į kitą šalį galėsi tiesiog gyventi, neįsitempęs žiūrėti filmus, dalyvauti susitikimuose ir vakarėliuose, gali tik džiaugtis! Su kolegomis grįžtame pailsėję ir pilni įkvėpimo. Be darbinių kelionių kartą metuose važiuoju į Paryžių – pabūti, pasidžiaugti miestu. Dar į San Sebastiano kino festivalį.

Į kino pasaulį panirote staiga ir netikėtai. Studijavote teisę, tačiau jau kelerius metus kas rytą žingsniuojate į „Kino pavasario“ būstinę ir vadinate tai pačios gražiausios svajonės išsipildymu.

Kai atvažiavau studijuoti į Vilnių, teta pakuždėjo, kad vyksta festivalis, kuriame rodo labai gražius ir įdomius filmus. Nuėjome. Tai buvo kažkas nepaprasto! Atradau kitą gyvenimą, kitą pasaulį. Išleidau viso mėnesio pinigus. Atsimenu, kad paskambinau mamai ir pasakiau: „Mamyte, turiu trisdešimt bilietų ir esu tuščiomis kišenėmis“. Tuometiniame „Lietuvos“ kino teatre eilės prie bilietų kasų nusidriekdavo iki gatvės, o man reikėjo pamatyti tiek filmų! Vardiju jų pavadinimus kasininkei, o už manęs stovintis senukas juokauja: „Panele, gal jums derėtų išsinuomoti visą salę?“

Taip buvo pirmaisiais metais. Festivalis tuomet vyko tik „Lietuvoje“, jam talkininkaudavo vos dešimt savanorių. Domėjausi, ieškojau informacijos, galiausiai aptikau žinutę, kad „Kino pavasaris“ skelbia spaudos konferenciją. Nuėjau, išsiaiškinau, kurie žmonės yra pagrindiniai organizatoriai, prisistačiau ir išsakiau didžiulį norą padėti. Buvau pakviesta savanoriauti. Tą su didele meile dariau gerus ketverius metus. Dvi festivalio savaitės man būdavo šventos. Nuostabus sąmyšis, svečiai, lakstymas susiėmus už galvų, nes viena juostos dalis nukeliavo į Argentiną, o kita į Lietuvą. Vėliau festivalis plėtėsi, ir vieną dieną suskambus telefonui aš sulaukiau darbo pasiūlymo. Tai buvo pati laimingiausia diena mano gyvenime. Ta laimė tęsiasi iki šiol – dirbu darbą, kuriame galiu atiduoti visą save, į kurį esu pasinėrusi su didžiule meile. Nuostabūs žmonės, filmai, ramybė vasarą ir džiugi įtampa žiemą, kai biure užsibūname iki išnaktų, geriame vyną, o prieš išsiskirstydami namo dar gerą valandą važinėjame po miestą, nes niekaip negalime atsišnekėti.

Skamba kaip pats geriausias padrąsinimas ir įkvėpimas ieškantiems, bet ne visada randantiems savo svajonių veiklą.

Visada sakau, kad niekas nenutinka iš karto. Svarbu eiti nedideliais, bet tvirtais žingsneliais. Gal kartais žmonės net neįsivaizduoja, kad egzistuoja jų svajonių darbas? Jei į viską žvelgi ne su išskaičiavimu, o tikėjimu ir meile, jei darai tai, kas tikrai patinka, negali nesulaukti atsako. Kartais žmonėms trūksta paprasčiausio atkaklumo.

Pradėjote nuo savanorystės, Lietuvoje vis dar neturinčios tvirtų tradicijų. Ar plečiantis „Kino pavasariui“ pastebimi teigiami pokyčiai? Ar pamažu įsitvirtina mąstymas, kad kažką duoti bendruomenei yra ne mažiau svarbu negu gauti?

Su laiku festivaliui prisireikė didesnės pagalbos, o viena iš mano užduočių tapo atrinkti ir kuruoti savanorius. Pirmuosius metus savanorių komandą valdėme pasikliaudami patirtimi ir nuojauta, nerengdavome jiems specialių mokymų. Tik vėliau, pasivažinėję po užsienio festivalius, supratome, koks turėtų būti jų vaidmuo. Iš pradžių atrodydavo, kad žmogui, iš kurio prašai pagalbos, turėtum būti atlaidesnis. Kartais tuo būdavo piknaudžiaujama. O juk savanoris yra renginio veidas, jo ambasadorius.

Savanorystės tradicija tikrai atsiranda. Kasmet daugėja žmonių, norinčių prisidėti prie festivalio organizavimo, šiemet į šimtą vietų pretendavo net penki šimtai savanorių. Kai kurie padeda jau ne pirmus metus ir atsiveda draugų, kiti pasiima atostogas ir pasineria į festivalio džiaugsmus bei rūpesčius, treti dovanoja šypsenas ir gerą nuotaiką prikepdami naminių pyragėlių. Žmonės susipažįsta, ima kartu leisti laiką. Daugeliui pagrindine motyvacija tampa netgi ne kinas ar galimybė nemokamai pasižiūrėti filmus, bet pati festivalio dvasia.   

Kokių filmų pakviestumėte žiūrėti į savo namų kino teatrą?

Pats nuostabiausias filmas, aukštyn kojom apvertęs mano gyvenimą, yra Bernardo Bertolucci „Svajotojai“. Pirmą kartą didžiajame ekrane juos pamačiau per savo pirmąjį „Kino pavasarį“. Filmas apie kiną, kino aistra degančius žmones, 1968 m. Paryžių. Tai mano įkvėpimas ir nusiraminimas. Mėgstu filmus apie meilę. Apie gražią romantišką meilę, apie sunkią ir neišsipildžiusią meilę, apie viso gyvenimo meilę, apie daug skirtingų meilių.

Šalia kino viliojate žaisti Paryžių – toks raginimas skamba Jūsų rašomo tinklaraščio pavadinime. Vedate į jausmingus pasivaikščiojimus po vaizduotės, kino, kasdienybės pasaulius. Kodėl Paryžius?

Mano gyvenime viskas tikrai nesisuka aplink Paryžių, prancūzišką kultūrą ir gyvenimo būdą. Tačiau Paryžius man asocijuojasi su meile plačiąja šio žodžio prasme. O meilė yra svarbiausias dalykas mano gyvenime. Meilė, persmelkianti labo ryto intonacijas, meilė, pripildanti darbo dieną ir laisvalaikį, meilė draugams ir mylimajam. Tad ir Paryžius man pirmiausia yra ne miestas, o meilės simbolis. Ir rasti jį galima visur. Aš Vilniuje randu tiek Paryžiaus!

Tereikia daugiau tikėjimo ir pasitikėjimo. Mokėjimo džiaugtis. Dalintis. Pasakyti, kad bandelių pardavėjos šukuosena šiandien atrodo nuostabiai – juk gal po to ji visą likusią dieną šypsosis ir bėgios pasižiūrėti į veidrodį. Padovanoti gėlių. Parašyti gražų raštelį. Galbūt dažnai ir norime tą padaryti, tačiau nemokame arba bijome pasirodyti nesolidūs.

Graži tradicija kiekvienais metais aplankyti ir tikrąjį Paryžių. Kaip jame slenka atostogų laikas?

Kiekvieną kartą vis kitaip. Dažniausiai keliauju su skirtingais žmonėmis, tad tenka pakilti ir į Eifelį. Važiuodama į Paryžių pirmą kartą buvau įsitikinusi: „Na, jau Eifelis manęs tikrai nesužavės“. Ir ką jūs manot? Prieš akis jis išniro taip netikėtai ir taip įspūdingai, kad apsipyliau ašaromis ir dabar kaskart pasikeliu į jį apžvelgti miesto.  

Kartais prieš važiuodama peržvelgiu vykstančių parodų programą, kartais nenueinu į jokį muziejų ir tiesiog prabūnu gatvėse, kavinėse, vaikštinėju, stebiu žmones, įsivaizduodama, kaip jie jaučiasi ir ką čia veikia, kartais su mylimiausia drauge pasidarome tikras mergaitiškas atostogas, kai netaupydamos sėdime gražiose vietose, plepame, geriame vyną.

Ar garsusis paryžiečių stilius išties traukia akį, ar tai – tik dar vienas mitas?

Traukia. Žinoma, kiekviena dama, vaikštinėjanti Paryžiuje, tikrai nebus įsimintina, tačiau pastebėjau, kad įspūdį daro ne tik stilius, bet ir būdo savybės, laikysena. Ten daugiau laisvumo. Merginos susitikusios klega, skambiai pasibučiuoja. Kita moteris gali praplaukti su seniausia suknele, bet į ją norėsis atsisukti ir palydėti akimis. Bet gal tai nėra būdinga tik Paryžiui? Daug stebuklingų moterų gyvena ir čia, Lietuvoje.

Kas Jums yra toji stebuklinga moteris? Kas kuria jos paslaptį?

Tai moteris, kuri atrodo stipri ir pasitikinti savimi, o tuo pačiu galinti lengvai palįstų vyrui po pažasčia ir leistis būti mylima. Jos akys dega, o juokas skambus ir džiaugsmingas. Man gražios moterys, kurios dėvi sukneles, yra pasitempusios, dažosi lūpas raudonai. Tikra moteris darydama bet ką išliks moteriška. Ji mokės šiek tiek paaikčioti ir pasimaivyti, tačiau niekada nebus viršesnė už kitus ir išliks tvirta.

Kaip kiekviena iš mūsų turėtų kurti savo mažąjį Paryžių?

Mano tinklaraščio skaitytojai pastebi, kad rašydama pateikiu labai daug detalių. Iš jų ir sudaryta visa kasdienybė. Tačiau moterys turėtų ne tik pastebėti ir gauti šias mažas smulkmenas, bet ir pačios jomis dalintis. Visi mėgstame gražų, paprastą ir malonų dėmesį. Susikurkime kuo daugiau ritualų, gražių tradicijų. Mes su draugais kartą per savaitę einame pusryčiauti. Susitinkame septynios trisdešimt, geriame kavą, pasijuokiame iš draugės, per skubėjimą apsivilkusios išvirkščią megztinį, pakštelime į skruostą labiausiai užsimiegojusiam bičiuliui, kaupiame geras emocijas likusiai dienai. Toks nedidelis dėmesys yra be galo galingas.

Griežtai draudžiama MESMOTERYS.LT paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MESMOTERYS.LT kaip šaltinį.

Komentarai:

Tavo komentaras:

 

naujienlaiškis

mėnesio horoskopas

  • AVINAS (03.21 – 04.20)
    Panašu, kad priėjote kryžkelę, kai teks rimtai apsispręsti - toliau žvalgytis į praeitį ar eiti pirmyn ir atidaryti duris naujom spalvom. Stenkitės išsaugoti vidinę ramybę ir optimizmą.
  • JAUTIS (04.21 – 05.21)
    Jautukams numatytas pripažinimas darbuose, sklandžiai besiklostantis asmeninis gyvenimas ir nauji, bet labai malonūs iššūkiai.
  • DVYNIAI (05.22 – 06.21)
    Laukia kūrybingas ir žaismingas mėnuo. Priimkite jį išskėstomis rankomis.
  • VĖŽYS (06.22 – 07.22)
    Ar esate sąžiningi sau ir aplinkiniams? Šis mėnuo gali būti pilnas panašių klausimų. Pasiryžkite į juos atsakyti.
  • LIŪTAS (07.23 – 08.23)
    Metas atsipūsti po intensyvaus darbymečio ir šiek tiek save palepinti. Dažniau skirkite laiko savo artimiems žmonėms - jiems labai reikalingas jūsų dėmesys.
  • MERGELĖ (08.24 – 09.23)
    Gaivūs vėjai meilės fronte. Pats metas pakviesti ilgametę antrąją pusę į romantišką pasimatymą, o vienišiams - pasitikti naujus jausmus.
  • SVARSTYKLĖS (09.24 – 10.23)
    Aplinkinius žavėsite savo įžvalgumu ir jautrumu. Dažniau vadovaukitės spontaniškumu - kartais neverta visko sverti dešimt kartų ir praleisti neeilines progas.
  • SKORPIONAS (10.24 – 11.22)
    Galimi sunkumai darbe. Tačiau jie bus lengvai įveikiami pakreipus mąstymą teigiama linkme. Kartais didžiausios pasaulio problemos gyvuoja tik mūsų galvose.
  • ŠAULYS (11.23 – 12.22)
    Pačios tikriausios atostogos. Nauji įspūdžiai, naujos idėjos, naujos pažintys.
  • OŽIARAGIS (12.23 – 01.20)
    Tikėtina, kad sulauksite pripažinimo darbinėje aplinkoje. Tačiau būkite atsargūs ir nekelkite sau pernelyg didelių reikalavimų - tai gali apsunkinti bendravimą su bičiuliais ir antrąja puse.
  • VANDENIS (01.21 – 02.19)
    Sprendimas priimti naujus iššūkius išeis tik į naudą. Jausitės atsipalaidavę, kaip niekad žavūs ir keliantys simpatijas aplinkiniams.
  • ŽUVYS (02.20 – 03.20)
    Skirkite daugiau dėmesio savo sveikatai. Įtampa ir greiti darbo tempai gali sutrikdyti fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Dažniau pasilepinkite ramybe ir kūną atpalaiduojančiomis procedūromis.

facebook

Tikrą draugą Facebook'e pažinsi. Prisijunk! >>

kunas

Veidas Veidas Veidas

Naudingi straipsniai apie plastinę chirurgiją. Pagaliau visa informacija – vienoje vietoje. Kaip operuojama? Kokia rizika? Sužinok!

Daugiau

video

receptai

Visos moterys gamina skaniai. Bet vis tiek užmesk akį. >>

Nusiųsk draugui

Dėkojame, kad dalinatės!

Jūsų vardas *:

Jūsų el. paštas *:

Draugo el. paštas *:

Komentaras:

Apsaugos kodas

Įveskite kodą *:

Mūsų partneriai:

Užfifakyk ir sužinok draugiškas naujienas pirmoji!