Karen Knorr. Džentelmenų klubai ir lapės muziejuose
2012-05-22
|
Menininkė, įsikūrusi Londone – taip save pristato fotografė Karen Knorr. Ir tai, turbūt, būtų tiksliausias apibūdinimas skirtingose šalyse augusiai, o dabar kuriančiai ir dėstančiai moteriai.
Menininkės darbai dažną patraukia netikėtais siužetais ir grakščia estetika. Tačiau tai − tik pirmas įspūdis, po kuriuo slypi protą ir vaizduotę kurstantis idėjų pasaulis. Kas bendro tarp orių džentelmenų ir gyvūnų, vaikštinėjančių po puošnias muziejų sales? Spalvotos fotografijos ir suirzusių gero skonio arbitrų?
K. Knorr gimė Frankfurte prie Maino Vokietijoje, vėliau drauge su tėvais patraukė į San Chuaną puerto Rike, studijas baigė Paryžiaus ir Londono universitetuose, o vėliau pati dėstė pradedant Didžiąja Britanija, baigiant JAV. Neprasta skirtingų kultūrų ir patirčių paletė, tiesa?
Fotografija kaip pokalbio menas
Fotografija K. Knorr visada buvo ne regimosios tikrovės fiksavimo, bet kultūrinio dialogo ir kritikos priemonė. O dialogus menininkė mezga su gera doze humoro, ironijos ir intelekto. Štai ankstyvoji jos serija „Belgravija“ (1979–1981 m), juodai baltomis nuotraukomis ir šmaikščiais tekstais pašiepia britų gyvenimo būdą ir klasinę sistemą 8–9 dešimtmetyje. Priminsime, kad tuo metu už šalies vairo stovėjo pirmoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė, geležine ledi tituluojama Margareta Thatcher.
Tuo tarpu garsioji fotografijų serija „Džentelmenai“ (1981–1983), daryta Saint James klubuose Londone, nagrinėja patriarchalines ir konservatyvias Britanijos vertybes per Folklando karą. Vėliau pasirodė stambi spalvotų nuotraukų serija „Akademijos“ (1994–2001), su šypsena žvelgianti į visą Vakarų meną, jo eksponavimą ir vartojimą. „Pasakėčios“ (2004–2008), kuriose modeliais tampa gyvi gyvūnai ir jų iškamšos, žaidžiama antikiniais pasakėčių siužetais ir pop kultūros elementais. 2008 m. fotografė išsiruošė į savo gyvenimo kelionę po Radžastaną Indijoje, kur stebėdama aplinką bando atsargiai prisiliesti prie sudėtingo dabarties ir turtingos praeities audinio.
Žanrų ir spalvų žaismas
K. Knorr teigia, kad ją domina įvairiausi fotografijos žanrai ir techninės priemonės. „Mano darbai – tai dialogas su gyvūnų, architektūros ir dokumentine fotografija. Taip pat – su gerokai senesnėmis meno formomis, tokiomis kaip tapyba ir skulptūra“, teigia ji. Menininkė be didelės įtampos pereina nuo nespalvotos prie spalvotos fotografijos – viskas priklauso nuo serijos koncepcijos ir menininkei aktualios temos. O kartais pasitarnauja kaip provokacijos ir erzinimo priemonė.
„Spalvotomis fotografijomis vaikštau ties kičo ir subtilumo riba. Tai sąmoningas siekis sutrikdyti tuos, kurie teisia bet kokį nukrypimą nuo tariamai teisingos estetikos. Didžiojoje Britanijoje ryškios spalvos apskritai yra laikomos pernelyg rėksmingomis, netgi vulgariomis. Man įdomu išbandyti šių ribų tvirtumą“, savo pasirinkimus argumentuoja menininkė.
Ji pripažįsta dėl panašių priežasčių vertinanti serijinę fotografiją. „Nuotraukų serija suteikia galimybę geriau atskleisti idėją ir joje sukauptas įtampas. Ironiją sudėtinga tinkamai perteikti viename darbe“, įsitikinusi K. Knorr.
Vaizdais apie visuomenės ydas
Visuose fotografės darbuose pastebima socialiai atsakinga laikysena. Ar tai lėmė dokumentinės fotografijos tradicija? „Taip, mano darbus galima pavadinti socialine dokumentika. Tarkime, „Belgravijoje“ stebiu visuomeninius ir galios mechanizmus tečerizmo ir reiganizmo laikotarpiu. Man buvo įdomu, kuo tokiomis sąlygomis gyveno skirtingos lytys. Juk jos iš tiesų gyvavo atskiruose pasauliuose: moterys dalindavosi įspūdžiais apie virtuvę, motinystę ir santuoką, vyrai – apie akcijų rinką ir galvijų veisimą. Ankstyvajame 8-ajame dešimtmetyje moteris be vyro sutikimo negalėjo įgyti jokio pirkinio namų ūkiui. Ne išimtis buvo ir Margaretos Thatcher atvejis – net tapusi šalies ministre pirmininke ir konservatorių partijos galva, ji negalėjo būti konservatyvaus džentelmenų klubo The Carlton nare. Kai kuriuose valdžios, finansų ir akademiniuose sluoksniuose panašios nuotaikos vyrauja ir šiandien,“ dalijasi mintimis menininkė.
Nebuvau nieko girdėjus apie šią fotografę. Ačiū už pažintį. tikrai labai įdomūs darbai.
Nerealu... kai pradedi skaityt, pasirodo, kad gilius dalykus tom nuotraukom kapsto, bet man ir vizualiai labai grazu...