Henrikas Vibskovas. Mados, muzikos ir meno vulkanas
2012-05-09
|
Dano Henriko Vibskovo vardas dažniausiai siejamas su mados pasauliu ir skandinaviškuose rėmuose neišitenkančia estetika. Tačiau toks siauras apibrėžimas vargiai sutalpintų su gausmu besiveržiančias idėjas ir jas reprezentuojančias formas.
Muzika, drabužių dizainas, instaliacijos ir performanso menas, teatro ir muzikinių pasirodymų scenografija – visu tuo septynias dienas per savaitę, dvidešimt keturias valandas per parą gyvena ir dega H. Vibskovas. Nehiperbolizuojame kalbėdami apie laiką – pasakodamas apie įkvėpimo paieškas, menininkas tikina besisemiantis jo ir iš pasivaikščiojimų judriomis gatvėmis, ir iš sapnų. Tačiau pirmiausia vadina save ne dizaineriu ar menininku, o muzikantu. „Pradėjau groti būdamas dešimties ir štai jau beveik trisdešimt metų mušu būgnus. Vėliau mano gyvenime atsirado dizainas ir meniniai projektai, tačiau muzika visada ėjo paraleliai su jais“, sako H. Vibskovas.
Menininkas baigė prestižinį šv. Martyno koledžą Londone ir su malonumu prisimena, ką reiškia studijuoti tarp galybės skirtingų tautybių studentų, o per pietų pertrauką girdėti kalbant daugiau nei dvidešimčia kalbų. „Koledže vyravo visiško atvirumo ir laisvės atmosfera. Galėjai daryti ką tik nori. Vieniems tai buvo svarbu kaip oras, kitus stūmė į pasimetimą“, prisimena H. Vibskovas.
Jo teigimu, prieš pradedant kurti, reikia susigaudyti savo vidiniuose labirintuose – bandydami būti kūrybingi, daugelis jaunų žmonių nerte neriantys į juos supančią aplinką, tačiau taip ir neiškristalizuotantys savų idėjų. Sklaidomi žurnalai, skenuojami kitų darbai ir nejučia pasiduodama mėgdžiojimo pagundai. Ryžtas, drąsa įnešti kuo daugiau asmeniškumo – šiuos dalykus kūrėjas įvardija kaip vienas pamatinių kūrybos sąlygų.
Nežabotos vaizduotės žemė
Šiandien H. Vibskovas yra ne tik ekscentriškojo danų dizaino ambasadorius pasaulyje, bet ir vienintelis skandinavų dizaineris, dalyvaujantis Paryžiaus vyrų mados savaitės oficialiojoje programoje. Ribos tarp jo kuriamos mados ir meninių projektų nublankusios, o gal net visai nusitrynusios. Vibskoviški drabužių siluetai ir koloritas atkeliauja į teatrališkas, ironiškas ir neretai socialiai angažuotas instaliacijas, o šių maskaradas su trenksmu įsiveržia į podiumą. H. Vibskovo kolekcijas demonstruojantys modeliai, žengiantys švarutėliu podiumu? Retas atvejis! Įspūdingos tarp sapno ir realybės balansuojančios dekoracijos, teatrališki manekenų pasirodymai, spalvų ir šviesų gausa – visa tai genialiojo dano vizitinė kortelė.
Mados apžvalgininkai pabrėžia, kad keliaujant į H. Vibskovo madų šou neverta – o ir laimei! – tikėtis įprasto pristatymo ir įprasto žvilgsnio į madą. Jo kolekcijos budina stebinčiojo sąmonę, vaizduotę ir kritinį mąstymą. Dano drabužiai nėra tai, kuo esame įpratę laikyti vilkėjimui skirtus daiktus – tai ištisa naujos gyvybės sklidina paralelinė visata. Roald Dahlio Čarlis šokolado fabrike, norvegų ir britų autorių įtakos dvelksmas, mįslingos Narnijos karalystės valdos – visa tai ir dar daugiau galima išvysti rampoms apšvietus podiumą.
„Madai labai svarbu išlaikyti humoro jausmą. Jis gali iš esmės suvienyti pakankamai skirtingus žmones“, mano H. Vibskovas, pridurdamas, kad danams artimiausias juokas, kuriame aiškiai girdimos ironijos ir sarkazmo gaidos.
Kai maža tampa dideliu
H. Vibskovo manymu, gyvenimas tokioje mažoje šalyje kaip Danija, turi ir privalumų, ir trūkumų. „Gyvename atskirti nuo likusio pasaulio, tačiau galimybė žvelgti į jame vykstančius procesus per atstumą leidžia sugerti ir išgryninti geriausias idėjas. Dizaino, meno ir muzikos srityse sukuriame tai, kas sulaukia atgarsio globaliu mastu. Kita vertus, mažoje šalyje nepakanka erdvės tas idėjas pristatyti. Privalome vykti į Niujorką, Londoną ar Paryžių, kad būtume pamatyti. Tačiau tai yra puiku, man nepatinka užsibūti vienoje vietoje – dievinu keliauti“, atvirauja kūrėjas.
H. Vibskovo svajonių projektas dizaino erdvėje? „Būtų puiku sukurti keletą statinių, kurie laikytųsi ilgiau nei 20 metų. Svajoju apie namą prieplaukoje, sudarytą iš 100 trikampių. Iš vieno kambario į kitą būtų plaukiama vandeniu, o įėjimas primintų banginio nasrus“, fantazuoja menininkas. Žinant jo kūrinių mastą, tai skamba labiau nei realiai.
Komentarai: