Turbūt sutiksite, kad gerų santykių pagrindą sudaro gebėjimas bendrauti. Regis, gyvename tarp žmonių, su jais dirbame ir leidžiame laisvalaikį, tačiau peržvelgusios savo ir savo partnerio bendravimo įpročius, randame ne tiek jau mažai susikalbėjimą griaunančių dalykų. Kaip jų išvengti?
Tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Jei kažkas Jums neduoda ramybės ir planuojate rimtą pokalbį su savo antrąja puse, įsitikinkite, kad pasirinkote tam tinkamą aplinką ir laiką. Neužpulkite savo žmogaus, jei jis žiūri svarbias sporto rugtynes, mėgstamą filmą, rengiasi eiti miegoti arba įtemptai ruošiasi egzaminui. Užsiminkite, kad vėliau norėtumėte pasikalbėti, ir sulaukite momento, kai abu būsite namuose, tačiau neužsiimsite svarbiais reikalais. Rimtų temų negvildenkite viešose vietose − jose nesijausite saugiai ir užtikrintai.
Akis į akį. Apie svarbius dalykus venkite kalbėti raštu. Laiškai ir elektroninės žinutės gali būti klaidingai suprasti. Kalbėdami gyvai išvengsite nesusikalbėjimo. Žinoma, jei jaučiate, kad rašydamos galite rišliau išdėstyti mintis, asmeninių laiškų nenurašykite kaip visiškai netinkamos bendravimo priemonės. Tačiau: tegul tai būna ne pagrindinis kalbėjimosi būdas, o postūmis gyvam pokalbiui.
Ne puolimo taktikai. Net jei neturime jokių blogų ketinimų, netinkamai parinktais žodžiais arba balso intonacija galime įžeisti kitą žmogų. Nuolat kartodamos įvardį „tu“, tik sukursite bereikalingą įtampą, o partneris pajus poreikį gintis arba nenorės Jūsų girdėti. Pamėginkite sakyti „aš“ arba „mes“. Tarkime: „Tu nuo manęs nutolai“ keiskite į „Man regis, mes atitolome vienas nuo kito“.
Taip sąžiningumui. Tiesa kartais žeidžia, tačiau jos išsakymas būtina sveikų santykių dalis. Pripažinkite, kad ne visada būnate tobula ir atsiprašykite už padarytas klaidas. Nuo to tik pasijusite geriau ir sustiprinsite ryšį.
Kūno kalba. Kalbėdama palaikykite akių kontaktą. Atsisėskite priešais savo partnerį į žiūrėkite jam į veidą. Leiskite jam suprasti, kad klausote to, ką jis sako. Parodykite nuoširdų susirūpinimą. Pokalbio metu neskambinkite telefonu, nedirbkite kompiuteriu ir nežiūrėkite televizoriaus. Girdėkite ir gerbkite savo pašnekovą.
48 valandų taisyklė. Jei Jūsų antra pusė padarė kažką, dėl ko pykstate arba jaučiatės blogai, privalote jam tai pasakyti. Tačiau nebūtinai iš karto. Jei po 48 valandų vis dar jaučiatės įskaudinta, kalbėkite. Jei ne − pamirškite, tai nebuvo svarbu. Visada atsiminkite, kad kitas žmogus negali skaityti Jūsų minčių. Jei liūdėdama tylite, Jūsų partneriui nepaliekama galimybė susivokti, apsiprašyti arba pasikeisti. Jei išsakėte savo nuoskaudas ir sulaukėte nuoširdaus atsiprašymo, viską pamirškite. Nelinksniuokite praeities. Nebent tie patys poelgiai kartojasi.
Kaip elgtis supykus
Sustoti. Jei kažkas rimtai Jus supykdė, sustokite, ženkite žingsnį atgal ir giliai įkvėpkite. Nusiraminkite išeidama pasivaikščioti, pasižiūrėdama mėgstamą filmą ar televizijos laidą, paskambindama draugei, pasiklausydama muzikos, pasidarydama veido kaukę ar atlikdama bet ką, kas teikia džiaugsmą. Atsitraukimas kartais padeda visko dar labiau nepabloginti.
Galvoti. Atslūgus įtūžiui, apmąstykite įvykusią situaciją ir atsakykite į klausimą, kas Jus taip supykdė. Ar dėl visko buvo kaltas partnerio balso tonas? O gal konkretūs veiksmai? Pirmiausia pati išsiaiškinkite tikrąją priežastį, o tada paaiškinkite savo jausmus.
Kalbėti. Po pirmųjų dviejų etapų būtinai turi sekti pokalbis. Antraip partneris nežinos, kas Jums kelia nepasitenkinimą ir toliau kartos tas pačias klaidas.
Klausytis. Išsakiusi savo jausmus, liaukitės kalbėti ir išklausykite savo partnerį. Jūs abu kuriate santykius ir tik jums abiems dalyvaujant gali būti priimti susitarimai, leisiantys kurti pilnaverčius santykius.


Komentarai: